Teorija grįstas vertinimas

Teorija grįstas vertinimas (TGV) yra lankstus vertinimo požiūris, leidžiantis vertinti viešosios politikos intervencijas skirtinguose jų įgyvendinimo etapuose – tiek intervencijų įgyvendinimo metu, tiek jau pasibaigus jų įgyvendinimui. Nors TGV pagrindu nėra galimybės įvertinti pasirinktų viešosios politikos intervencijų grynojo poveikio, šis metodas gali būti pasitelkiamas siekiant paaiškinti jų rezultatus ir, atsižvelgiant į tai, patobulinti analizuojamas viešosios politikos intervencijas ateityje. TGV taikymas paremtas kaitos teorija – lanksčiu priežastinių ryšių tarp kintamųjų vaizdavimo modeliu, kuriuo apibrėžiama veiksmų, reikalingų nustatyto galutinio tikslo siekimui, seka. BGI Consulting aktyviai taiko šį metodą skirtingo tipo įvairių sričių viešosios politikos vertinimuose – tiek tarpiniuose (in medias res), tiek galutiniuose (ex-post).

 

Tarpiniuose vertinimuose, kuomet analizuojamų viešosios politikos intervencijų įgyvendinimas nėra pasibaigęs, o jų rezultatai dar nėra matomi, TGV pasitelkiama intervencijų logikos tinkamumo vertinimui. Šiuo atveju šis metodas padeda įvertinti analizuojamų viešosios politikos intervencijų poveikio potencialą, atsakant į klausimą „Ar analizuojamomis intervencijomis teoriškai įmanoma pasiekti nustatytą galutinį tikslą?“. TGV metodas buvo taikomas, pavyzdžiui, vertinant 12 viešosios politikos sričių programų poveikio potencialą „2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo vertinime“ (užsakovas – LR finansų ministerija, 2016 m.).

 

Galutiniuose vertinimuose, kuomet analizuojamų viešosios politikos intervencijų įgyvendinimas yra pasibaigęs, TGV pasitelkiama intervencijų indėlio į nustatytą tikslą vertinimui, atsakant į klausimą „Ar analizuojamos intervencijos prisidėjo prie stebimų pokyčių?“. TGV metodas buvo taikomas, pavyzdžiui, vertinant intervencijų indėlį į ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimą „Europos Sąjungos struktūrinės paramos poveikio žmogiškųjų išteklių plėtrai vertinime“ (užsakovas – LR finansų ministerija, 2014–2015 m.) bei lyčių lygybės skatinimo modelio veiksmingumą „Lyčių lygybės mokymų ir proaktyvių veiksmų, organizuotų įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto priemones, efektyvumo, rezultatyvumo ir poveikio vertinime“ (užsakovas – LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2015–2016 m.).