Metodai

Makroekonominis modeliavimas

Titulinis
Metodai
Makroekonominis modeliavimas

Makroekonominis modeliavimas

Sanglaudos politikos poveikio vertinimo tikslais BGI Consulting naudoja HERMIN makroekonominį modelį - vieną iš trijų geriausiai Europoje žinomų modelių (greta QUEST ir ECOMOD modelių). Nepaisant besitęsiančių diskusijų, kuris iš šių trijų modelių geriau analizuoja ES fondų investicijų poveikį, kuris geriau tinkamas senosioms, o kuris – naujosioms ES valstybėms, Lietuvoje kol kas iš minėtų trijų modelių buvo naudojamas tik HERMIN modelis.

HERMIN modelis pasižymi tuo, kad jis inkorporuoja tiek ekonomikos paklausos pusės (Keinsistinius), tiek pasiūlos pusės mechanizmus. Šie mechanizmai vaizduojami stilizuotame paveiksle žemiau. Trumpalaikiai paklausos pusės efektai atsiranda kaip išlaidų padidėjimo ir pajamų politikos instrumentų, susijusių su Sanglaudos politikos intervencijomis, pasekmė. T. y. paklausos pusės poveikis lemia, kad papildomas BVP (papildomas užimtumas ir t. t.) yra kuriamas kaip atsakas į padidėjusias išlaidas (arba ekonomiką pasiekusias ES fondų investicijų lėšas). Toks poveikis atsiranda Programos įgyvendinimo metais ir kartu su intervencijos pabaiga išnyksta.

Paklausos pusės poveikis yra svarbus ir neturėtų būti ignoruojamas. Nepaisant to, Sanglaudos politikos atveju paklausos pusės poveikis turi tik pereinamąją svarbą, nes, žiūrint iš ekonominės teorijos pusės, Sanglaudos politikos intervencijomis yra siekiama padidinti ilgalaikį ekonominį potencialą (transformuoti ir modernizuoti paramą gaunančią ekonomiką, kad ji taptų labiau pajėgi atlaikyti Bendrojoje rinkoje egzistuojantį konkurencinį spaudimą).

Tad ES fondų ar kitų viešųjų investicijų esmė yra pasiūlos pusės poveikis. Žiūrint iš ekonominės teorijos taško, tokį poveikį ES investicijos sukuria veiklomis:

gerinančiomis fizinę infrastruktūrą, kurią privatus sektorius galėtų panaudoti gamyboje;
gerinančiomis žmogiškuosius išteklius (pavyzdžiui, investuojant į mokymus), kuriuos privatus sektorius galėtų panaudoti produkcijos kūrimo veikloje;
nukreipiančiomis viešąją finansinę paramą į privatų sektorių, siekiant skatinti investicijas ir produkcijos kūrimo veiklos efektyvumą, taip didinant gamybos veiksnių našumą ir mažinant sektoriaus patiriamas gamybos ir kapitalo sąnaudas;
gerinančiomis MTEP bazę, kurią privatus sektorius galėtų panaudoti didindamas konkurencingumą Bendrojoje ir pasaulinėje rinkose.

Remiantis ekonomikos teorija, turi būti analizuojami (modeliuojami) du pagrindiniai pasiūlos poveikio tipai. Pirmojo tipo pasiūlos poveikis gali būti siejamas su pagerintos fizinės infrastruktūros, MTEP bazės, švietimo ar mokymo veiklos vaidmeniu tiesiogiai didinant produkciją. Tai veikia per tokius mechanizmus, kaip vietinių gamintojų gebėjimų konkuruoti tarptautinėje rinkoje didinimas.

Antrojo tipo pasiūlos efektas atsiranda didėjant visų ar kai kurių gamybos veiksnių našumui dėl atliktų infrastuktūros pagerinimų, dėl pagerintos MTEP bazės, dėl po mokymų ir švietimo veiklų išaugusio žmogiškojo kapitalo lygio. Toks efektas gali būti vadinamas „veiksnių našumo išoriniu efektu“. Našumo išorinis efektas turi dvi medalio puses: gamybos ir rinkos paslaugų veiklos tampa našesnės ir labiau konkurencingos, tačiau darbo jėgos paklausa sumažėja, jeigu produkcijos augimas išlieka nežymus.

Teigiama tokio reiškinio (minėto našumo išorinio efekto) pusė yra ta, kad didėjant veiksnių našumui kartu didėja ir realios pajamos, o toks poveikis sukelia grandininio daugiklio efektą bei kitą naudą visoje ekonomikoje.

Taikymo pavyzdžiai

HERLIT-5

Lietuvoje pirmą kartą HERMIN šeimos modelis buvo panaudotas 2009 m., vertinant ES struktūrinių fondų poveikį BVP. Šio vertinimo metu BGI Consulting kartu su HERMIN modeliavimo sistemos kūrėju, EK ekspertu dr. John Bradley panaudojo HERLIT-5 modelį, apimantį 5 produkcijos kūrimo sektorius:

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės;
Gamybos;
Statybos;
Rinkos paslaugų;
Ne rinkos paslaugų.

HERLIT-16

2011 metais Ūkio ministerijos užsakyto tyrimo metu, BGI Consulting išvystė modelio versiją (HERLIT-16), kurioje ekonomikos pasiūlos pusė modeliuota šešiolikai produkciją kuriančių sektorių. Apdirbamoji gamyba ir rinkos paslaugos analizuotos labiau disagreguotai, skaidant į šešis apdirbamosios gamybos ir keturis rinkos paslaugų subsektorius. Atskirai analizuota kasyba ir karjerų eksploatavimas, su energetika susijusios veiklos ir bendruomeninės paslaugos.

Vėliau BGI Consulting sukūrė ir panaudojo atskiras labiau disagreguotas HERMIN / HERLIT modelio versijas atliekant Finansų, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų užsakymu atliekamus vertinimus.

Baltijos šalių HERMIN modelių sistema

Ilgainiui HERMIN regioninės modeliavimo sistemos buvo plėtojamos ir tobulinamos. Bene paskutinis Europos Komisijos užsakymu atliktas modeliavimo HERMIN modeliu pratimas – 2014–2020 m. Sanglaudos politikos laukiamų rezultatų Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje vertinimas (užsakovas – Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas per Sweco International AB). Šio vertinimo metu BGI Consulting kartu su HERMIN modeliavimo sistemos kūrėju, EK ekspertu dr. John Bradley sukūrė ir panaudojo trijų Baltijos Valstybių ekonomikas apimančią modeliavimo sistemą.

Remiantis modeliavimo rezultatais, tarp trijų Baltijos valstybių didžiausia 2014–2020 m. ES fondų investicijų grąža numatoma Estijoje, kurioje per 18 metų laikotarpį investicijų generuojama nauda 2,51 karto viršija pačias investicijas. Nuo Estijos efektyvumu neženkliai atsilieka Lietuva, kurios atveju numatoma 2,33 karto siekianti grąža.

Tematinių rodiklių modeliavimas

HERMIN / HERLIT Modelį galima papildyti satelitinėmis lygtimis, kurios leidžia modeliuoti poveikį stebėsenos rodikliams, kai ekonominė logika leidžia šiuos rodiklius susieti su HERMIN / HERLIT sistema. Pavyzdžiui, Ūkio ministerijos užsakymu atlikto vertinimo metu buvo modeliuojamas poveikis stebėsenos rodikliams, atspindintiems Ūkio ministerijos administruojamų ūkio sričių (turizmo, energetikos, verslo ir verslo aplinkos, MTEP) situaciją. Pavyzdžiui, siekiant atspindėti energetikos srities situaciją, buvo modeliuojami šie stebėsenos rodikliai:

Energijos intensyvumas (energijos kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui sukurti). Rodiklis buvo modeliuojamas siejant su realiu BVP vienam gyventojui ir laiko eilute.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrose energijos sąnaudose. Rodiklis buvo susietas su realiu BVP vienam gyventojui ir laiko eilute.

Lygiai taip pat įmanoma parinkti ir modeliuoti kitus atskirų viešosios politikos sričių būklę atspindinčius rodiklius.

Metodai

Makroekonominis modeliavimas

Taikymo pavyzdžiai

MŪSŲ KLIENTAI