Ūkio ministerijos užsakymu BGI Consulting atliko Ūkio ministerijos priemonių, kurios skirtos inovacijų populiarinimui bei inovacijų paramos ir konsultacijų paslaugoms, pažangos vertinimą. Vertinimo tikslas – tobulinti priemonės „Inogeb LT“, skirtos teikti aukštos kokybės inovacijų konsultacines ir inovacijų paramos paslaugas įmonėms mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) srityje pagal sumaniosios specializacijos kryptis, įgyvendinimą, išanalizavus panašių 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendintų priemonių „Inogeb LT-1“ ir „Inogeb LT-3“ rezultatus.

 

Siekiant įgyvendinti studiją buvo atlikta pirminių ir antrinių literatūros šaltinių analizė, duomenų, lyginamoji ir statistinė analizės. Paslaugų teikėjas taip pat taikė interviu su ekspertais ir politikos formuotojais metodus, įgyvendino paramos gavėjų apklausą bei remėsi kontrafaktinės analizės metodu. Studijos pabaigoje pateikiamos Estijos ir Švedijos, kaip gerosios praktikos atvejų studijos.

 

Nepaisant strategijų ir ambicingų tikslų, MTEPI politikos pažanga Lietuvoje ir toliau susiduria su iššūkiais MTEPI politikos įgyvendinimo ir pasiekimų lygyje. Bendras finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pastaraisiais metais (2016) krito iki 0,74 procentų nuo BVP. Tai yra gerokai mažiau negu 3 procentai, kuriuos į MTEPI investuoti rekomenduoja EK, tam, kad būtų pasiektas vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų - pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas. Šalia ilgalaikių ir kompleksiškesnių problemų, tokių kaip populiacijos senėjimas ar kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių paruošimas ir (ar) pritraukimas, išskiriama ir inovacijų politikos valdysenos problema,  kylanti iš institucinės fragmentacijos. MTEPI politikos tarpministerinė koordinacija išlieka nepakankama, lemianti sąlyginę politikos fragmentaciją ir dubliavimąsi. Tokią situaciją lemia institucinės valdysenos specifika, institucinis partikuliarizmas, MTEPI tarybos negebėjimas pilna apimtimi atlikti tarpinstitucinės koordinacijos funkcijų.

 

Visgi, vertinant 2007–2013 m. „Inogeb LT-1“ ir „Inogeb LT-3“ priemonių teikiamų paslaugų tikslinėms grupėms racionalumą ir atitiktį to meto ekonominei situacijai nustatyta, kad šių priemonių remiamomis veiklomis teiktos paslaugos atitiko to meto ekonominę situaciją ir egzistavusį įmonių poreikį. Priemonės „Inogeb LT-1“ paslaugų tikslinės grupės buvo sudarytos iš projektų vykdytojų nuolatinių klientų tarpo, o pradines konsultacijas galėjo gauti visos besikreipiančios įmonės. „Inogeb LT-3“ priemonės remiamomis veiklomis teiktas paslaugas galėjo gauti visos besikreipiančios įmonės, o teikiamų konsultacijų trukmė buvo neribota. Remiantis tiesioginių naudos gavėjų apklausos duomenimis nustatyta, jog inovacijų konsultavimo paslaugos tiek 2007–2013 m., tiek 2014–2020 m. finansavimo periodais buvo labai svarbios mažoms (metinė apyvarta iki 2 mln. Eur) įmonėms.

 

Vertinant 2007-2013 m. „Inogeb LT-1“ ir „Inogeb LT-3“ priemonių inovacijų konsultacijų ir inovacijų paramos paslaugų paketų tinkamumą ir kokybę, nustatyta, kad konsultacijų temos nebuvo iš anksto priskirtos konkrečioms tikslinėms grupėms – paslaugos buvo teikiamos individualizuotai, pritaikant kiekvienos įmonės poreikiams. Tai, kad konsultuotų įmonių skaičius viršijo lūkesčius, leidžia daryti išvadas dėl aukšto temų aktualumo projektų vykdytojų ir partnerių pasirinktoms tikslinėms grupėms. Vertinant priemonę „Inogeb LT“ nustatyta, kad formuojant priemonės paslaugų temas buvo atsižvelgta į 2007–2013 m. periodo priemonių patirtį, o tai leido užtikrinti temų kokybę bei atitiktį besikeičiantiems paslaugų gavėjų poreikiams.