Vaiko apsauga nuo ekonominio išnaudojimo svarbi kiekvienai valstybei

Vaiko ekonominis išnaudojimas – svarbi tema, kalbant apie vaiko teisių gynimą. Vaiko apsauga nuo ekonominio išnaudojimo svarbi kiekvienai valstybei, pripažįstančiai visą vaiko teisių katalogą ir siekiančiai užtikrinti jų įgyvendinimą. Lietuvoje kol kas vaikų ekonominio išnaudojimo reiškinys nebuvo plačiau analizuotas, taip pat nėra vieningai taikomo šio reiškinio apibrėžimo. Dėl šios priežasties poreikis apibrėžti vaiko ekonominio išnaudojimo sąvoką buvo numatytas Vaiko gerovės politikos strategijoje 2005-2012  m.

BGI Consulting analitikai atliko tarptautinių dokumentų, įtvirtinančių vaiko teisę būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, šių dokumentų komentarų bei užsienio mokslininkų darbų šia tema analizę ir pasiūlė galimą vaiko ekonominio išnaudojimo apibrėžimą, taikytiną Lietuvoje. 

Išeities pozicija nagrinėjant vaiko ekonominio išnaudojimo sąvoką - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šiame dokumente vaiko ekonominio išnaudojimo sąvoka tiesiogiai nėra apibrėžta, tačiau joje įtvirtinta vaiko teisė būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo. Analizuojant kitas nuostatas, Konvencijos kontekste neleistinos tokios veiklos kaip vaikų darbas, vaikų pornografija, prekyba vaikais ir pan. Be to, teigtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje ekonominio išnaudojimo sąvoka yra pakankamai plati ir nėra siejama tik su formaliu darbu, t.y. pagal darbo sutartį, ar jį atitinkančiu, tik neteisėtai nesudarius darbo sutarties. Vis tik  ekonominis veiklos elementas nebūtinai susijęs su išnaudojimu ir tam tikros vaikų darbo situacijos yra galimos. Pavyzdžiui, pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 138, lengvas darbas gali būti atliekamas nuo 13 metų.

Ar tam tikras darbas laikytinas vaiko ekonominiu išnaudojimu, priklauso nuo vaiko amžiaus, atliekamo darbo pobūdžio, darbo laiko, darbo sąlygų bei kiekvienos valstybės siekiamų tikslų. Skirtingose valstybėse kriterijai, pagal kuriuos tam tikras vaiko darbas traktuojamas kaip vaiko ekonominis išnaudojimas, yra panašūs ir atitinka ratifikuotų tarptautinių dokumentų nuostatas.

Atsižvelgiant į minėtųjų tarptautinių dokumentų nuostatas, kitų ES valstybių praktiką, Lietuvoje vaiko ekonominis išnaudojimas galėtų būti suprantamas taip:

Plačiąja prasme – tai bet kokia veikla, kuria siekiama tam tikros naudos, pelno iš vaiko, jo gebėjimų, jo veiklos, neteisingai atlyginant, kenkiant jo sveikatai ir fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam bei socialiniam vystymuisi, taikant prievartą, apgaulę ar kitaip pažeidžiant vaiko teises. Tai apima ne tik darbo santykius pagal darbo sutartį (arba juos atitinkančius santykius), bet ir komercinį seksualinį vaikų išnaudojimą, jų vergiją už skolas, prekybą vaikais, vaikų naudojimą pornografijai ir kitai neteisėtai veiklai, vaikų įtraukimą į ginkluotus konfliktus ir pan.

Siaurąja prasme – tai vaiko darbas trukdantis jam mokytis, galintis kenkti jo sveikatai ir fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam bei socialiniam vystymuisi, pažeidžiantis esmines teisės aktų, reguliuojančių vaiko įdarbinimą, darbo saugos ir kitus darbo santykius, nuostatas. Tai atvejai, susiję su minimalios amžiaus ribos, darbo laiko, darbo sąlygų reikalavimų nesilaikymu.