Moterų ir vyrų teisių, pareigų, galimybių šeimoje ir darbe suderinamumo tyrimas

Lietuvoje geresnio šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo klausimai daugiausiai sprendžiami per atostogų ir pašalpų sistemą, nepakankamai akcentuojant kitas šeimai palankios politikos priemones - lankstaus darbo galimybes, vaikų priežiūros paslaugas, lyčių vaidmenų balansą. Tokios išvados daromos BGI Consulting atliktame Moterų ir vyrų teisių, pareigų galimybių šeimoje ir darbe suderinamumo tyrime. Tyrimas atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu įgyvendinant Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005-2007 metų priemones.

Tyrime geresnės šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo galimybės analizuojamos demografinės raidos kontekste. Darbe remiamasi akademinių tyrimų įžvalgomis, pastaraisiais metais atliktų viešai prieinamų sociologinių tyrimų medžiaga, šio tyrimo metu atliktos gyventojų apklausos rezultatais. Geriausių galimų sprendimų, užtikrinant geresnes šeimos ir darbo derinimo galimybes bei sudarant prielaidas demografinės situacijos gerėjimui, taip pat ieškoma sėkmingoje kitų ES valstybių praktikoje.

Lyginant moterų užimtumo lygį (dirbančių 15-64 metų amžiaus moterų procentą nuo visų šio amžiaus moterų) ir suminį gimstamumo rodiklį aiškiai matosi, kad palankesnė demografinė situacija būtent tose ES šalyse, kuriose moterų užimtumo lygis didesnis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje dirba 57,7 procentai visų darbingo amžiaus moterų, o suminis gimstamumo rodiklis 1,94, Danijoje atitinkamai 73,4 procento ir 1,80, tuo tarpu Italijoje dirba mažiau kaip pusė moterų (46,3 procentai), o suminis gimstamumo rodiklis 1,32, Lenkijoje atitinkamai 48,2 procentai ir 1,24. Sėkmingiausiai demografines problemas sprendžiančių šalių patirtis rodo, kad socialinės gerovės valstybės politika orientuojama ne į pašalpas, o pirmiausiai į šeimoms palankią vaikų priežiūros ir mokesčių sistemą, skatinančią asmenis dirbti ir galbūt turėti daugiau lengvatų auginant vaikus.

Svarbi priemonė, padedanti užtikrinti geresnį šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą -  lankstus darbo organizavimas ir darbas ne visą dieną. Daugelyje ES valstybių, kuriose įstatymiškai šeimoms auginančioms vaikus įtvirtinti ir taikomi palankiausi darbo ne visą darbo dieną modeliai, įprastai numatant kad iki tam tikro vaiko amžiaus vienas iš tėvų gali dirbti nepilną darbo dieną  (Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kt.), taip pat stebimi geriausi ES mastu demografiniai rodikliai. Tuo tarpu dalyje valstybių, kuriose nėra įstatymiškai įteisinto darbo nepilną dieną ryšium su vaiko priežiūra (Italija, Latvija, Lenkija ir kt.), gimstamumo rodikliai kur kas prastesni. Lietuvoje taip pat vis dar veikia itin griežtas darbo laiko reguliavimo modelis, kuris sudaro itin daug keblumų (o kai kuriais atvejais ir užkerta kelią) darbdaviams lanksčiai organizuoti darbą. Lankstesnės darbo organizavimo galimybės aktualios ir Lietuvos dirbantiesiems. BGI Consulting tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu šalies dirbantiesiems iš ne finansinių darbdavio taikomų skatinimo priemonių patraukliausia būtų teisė esant poreikiui sutvarkyti šeimos/asmeninius reikalus darbo metu, sugaištą laiką atidirbant kitu metu:

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo sunkumų - vaikų priežiūra. Ypač ši problema aktuali mažamečių vaikų turintiems darbuotojams, kurie dirba pamainomis ar jų darbo diena prasideda anksčiau ar baigiasi vėliau nei įprasta. Šias problemas galėtų padėti spręsti dirbančių tėvų poreikius atitinkanti vaikų priežiūros sistema. Kaip galima alternatyva tyrime pristatomas Danijoje veikiantis lankstus vaikų iki 3 metų priežiūros modelis, apimantis savivaldybės koordinuojamus auklių tinklus.

Sprendžiant šeimos ir darbo suderinamumo klausimus taip pat itin didelę reikšmę turi   lygiaverčiai partnerių įsipareigojimai šeimai. Kol kas mūsų šalyje, nepaisant to, kad atostogomis vaikui prižiūrėti naudotis ir gauti motinystės (tėvystės) pašalpą gali bet kuris iš tėvų, tokia teise pasinaudoja vos keli procentai vyrų. BGI Consulting tyrimo duomenimis, šiuo metu tik kiek daugiau kaip penktadalis vyrų apskritai sutiktų eiti vaiko priežiūros atostogų, tuo tarpu daugiau kaip pusė tokią galimybę išvis atmeta:

Lietuvos moterys dažniau tiki, jog gimus kūdikiui vyras sutiktų eiti vaiko priežiūros atostogų, tačiau tuo pat metu, ypač kaimo vietovėse, jos nepasitiki vyrų gebėjimais tinkamai prižiūrėti vaiką ir patenkinamai atlikti namų apyvokos darbus. Panašiai savo galimybes ir poreikius vertina ir vyrai, visų pirmą nurodydami karjeros siekį, kaip svarbiausią trukdį imtis didesnės (lygesnės) atsakomybės namuose. Ypač jaunesni vyrai, nepaisant deklaruojamo liberalumo lyčių vaidmenų atžvilgiu, nerodo noro ilgesniam laikui padaryti pertrauką savo karjeroje bei apriboti asmeniniam tobulėjimui skirtą laiką vaikų ir namų ūkio naudai. Vyrai iš esmės mano, kad moterys geriau sugeba rūpintis vaikais, o jiems tą daryti tokiu pat mastu dar baugu. Taigi sudėjus tai su stebima moterų-motinų nuomone, susidaro uždaras loginis ratas, kur vieno partnerio baimės ir iš jų kylanti iniciatyvos stoka yra stiprinamos kito nepasitikėjimu, ir atvirkščiai. Tuo tarpu būtinybė kuo plačiau įtraukti vyrus į vaikų priežiūrą ir namų ūkio darbus yra susijusi ne tik su palankesnių sąlygų moterų užimtumui didinti sudarymu ar demografinės situacijos gerinimu, bet ir stiprėjančiais partnerių tarpusavio santykiais, artimesniu tėvo emociniu ryšiu su vaiku, kas taip pat formuoja socialiai atsakingą visuomenę ir turės teigiamų pasekmių ilguoju periodu.

Apibendrinant, tyrime daroma išvada, kad balansas tarp šeimos ir darbo turėtų tapti ne tik dirbančių tėvų (kol kas dažniausiai moterų) problema ir būti suvokiamas kur kas platesniame kontekste įvertinant šio aspekto horizontalų pobūdį. Sėkmingai taikomos šeimos ir darbo suderinamumo priemonės turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį visos valstybės socialinei-ekonominei raidai.