Metodai

Sąnaudų ir naudos analizė
Atgal

Sąnaudų ir naudos analizė

Sąnaudų ir naudos analizė (SNA) pasižymi tuo, kad šalia finansinės grąžos kartu siekia įvertinti ir svarbiausius ekonominio-socialinio poveikio kiekybinius ir kokybinius aspektus ir priskirti tokiems aspektams piniginę reikšmę. Piniginės reikšmės priskyrimui sąnaudų ir naudos analizėje yra taikomi įvairūs metodai, tokie kaip pasiryžimas sumokėti (angl. willingness-to-pay, WTP) ar ilgojo laikotarpio ribinės sąnaudos (angl. long-run marginal cost, LRMC).

Europos Komisijos gairėse pateiktas toks sąnaudų ir naudos analizės apibrėžimas: tai konceptuali metodika, taikoma atliekant sistemingą kiekybinį viešojo ar privataus projekto įvertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar ir kokią vertę turi projektas iš socialinės perspektyvos. Sąnaudų ir naudos analizė nuo paprasto finansinio vertinimo skiriasi tuo, kad joje atsižvelgiama į visas naudas ir nuostolius (sąnaudas), tenkančius socialiniams agentams. Sąnaudų ir naudos analizėje paprastai naudojamos buhalterinės kainos (t. y. gėrybių alternatyvios sąnaudos, kurios kartais skiriasi nuo faktinių rinkos kainų ar reguliuojamų tarifų).

EK SNA gairėse pabrėžiama, kad sąnaudų ir naudos analizė tarnauja kaip tinkama pagalba priimant kompetentingus sprendimus. Sąnaudų ir naudos analizės metodu gali būti išmatuotas projekto indėlis į regiono ar šalies gerovę, o tuo pačiu gali būti įvertintas investicinio projekto indėlis siekiant ES sanglaudos politikos tikslų.

Investicijų socialinis ir ekonominis poveikis vertinamas ekonominė analizės etape, kuri atliekama visos visuomenės požiūriu. EK SNA gairės siūlo bendrosios pusiausvyros principais pagrįstą metodologiją ir išskiria penkis ekonominės analizės žingsnius: rinkos kainų konversija į buhalterines kainas, ne-rinkos tipo poveikio piniginis įvertinimas, papildomų netiesioginių efektų (jei tokių yra) įtraukimas į vertinimą, įvertintų sąnaudų ir naudos diskontavimas, ekonominės veiklos rodiklių paskaičiavimas.



Taikymo pavyzdžiai

Sąnaudų ir naudos analizės metodika

EK SNA gairėse yra pateiktos metodinės rekomendacijos dėl projektų vertinimo atskiruose sektoriuose, o taip pat pateikiamos atvejo studijos, kuriose atskleisti naudoti konversijos koeficientai bei ekonominio ir socialinio poveikio įverčiai. Tačiau minėtos EK SNA gairės nepateikia ekonominio ir socialinio poveikio įverčių reikšmių, kurios galėtų būti tiesiogiai pritaikytos Lietuvai.

Todėl BGI Consulting, bendradarbiaudamas su EK SNA gairių rengėjais CSIL Milano, Finansų ministerijos užsakymu parengė metodiką ir modelį, skirtą įvertinti investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį-ekonominį poveikį. Ši metodika apima 13 viešosios politikos sektorių ir pateikia šių sektorių investicijoms taikytinų sąnaudų ir naudų komponentų sąrašą, vienetinius komponentų įverčius (eurais), o taip pat įverčių taikymo instrukcijas.

Kultūros projektų SNA metodika

Kadangi anksčiau minėta 13 viešosios politikos sektorių skirta metodika neapėmė kultūros srities, Kultūros ministerijos užsakymu BGI Consulting parengė „Kultūros srities investicijų socialinio–ekonominio poveikio (naudos / žalos) komponentų nustatymo, komponentų įverčių apskaičiavimo ir taikymo metodiką“.

Ši metodika pateikia kultūros sričiai taikytinus naudos komponentų įverčius. Šių įverčių taikymas sudaro prielaidas, nustatyti labiausiai prie visuomenės gerovės prisidedančią (optimalią) alternatyvą.

Ex-ante sąnaudų ir naudos analizės taikymas

Daugelio investicijų projektų atveju teikiant paraiškas dėl projekto finansavimo kartu yra teikiami ir sąnaudų ir naudos analizės rezultatai. Tai taip vadinami išankstinės sąnaudų ir naudos analizės rezultatai, kurie yra grindžiami prielaidomis, kurios nebūtinai pasitvirtins.

Nepaisant to, kad išankstinės sąnaudų ir naudos analizės rezultatai iš dalies yra grindžiami prielaidomis, tai kol kas patikimiausias metodas siekiant įvertinti, ar siūlomas investicijų projektas bus naudingas visuomenei.

Ex-post sąnaudų ir naudos analizės taikymas

Siekiant nustatyti, ar pasitvirtino išankstinės sąnaudų ir naudos analizės prielaidos, yra atliekama paskesnioji (ex post) sąnaudų ir naudos analizė, kuri parodo realesnius, paskutiniais prieinamais duomenimis paremtus grąžos visuomenei (arba įtakos socialinei ir ekonominei situacijai) skaičiavimus. Paskesniosios sąnaudų ir naudos analizės metodą palankiai vertina Europos Komisija, kuri pati yra užsakiusi keletą studijų, skirtų išsiaiškinti, koks buvo Valstybėse Narėse įgyvendintų projektų socialinis ir ekonominis poveikis.



MŪSŲ KLIENTAI