Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu 2022 m. kovo mėn. – gruodžio mėn. BGI Consulting atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ poveikio vertinimą.

 

Atlikto tyrimo tikslas – nustatyti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (VP) 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ investicijų poveikį viešajam valdymui ir visuomenei.

 

Vertinimo objektas – VP 10 prioriteto 5 uždaviniai ir jų įgyvendinimui skirtos 12 priemonių, kurių intervencijos nukreiptos į atskirų viešojo valdymo elementų tobulinimą: 1) valdymo orientacijos į rezultatus didinimą, 2) viešojo valdymo procesų skaidrumo ir atvirumo didinimą, 3) visuomenei teikiamų paslaugų kokybės gerinimą ir atitikties visuomenės poreikiams didinimą, 4) verslo reguliavimo aplinkos gerinimą, 5) žmogiškųjų išteklių valdymo valstybinėje tarnyboje gerinimą. Bendrai investicijoms skirtas finansavimas siekia 109,3 mln. Eur. VP 10 prioriteto lėšomis įgyvendinami 167 projektai – išskirtina, kad dalis projektinių veiklų šiuo metu dar yra vykdomos.

 

Intervencijomis siekiant padidinti valdymo orientaciją į rezultatus, poveikis visuomenės nariams ar atskiroms jų grupėms stipriausiai jaučiamas įgyvendinant „minkštųjų“ viešojo valdymo sričių projektus (švietimo, mokslo ir sporto, sveikatos, socialinės apsaugos ir užimtumo). Tačiau įgyvendintos intervencijos sudaro sąlygas taupyti finansines, žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudas, prisideda prie viešojo sektoriaus skaitmenizacijos, viešojo valdymo institucijų veiklos, racionalesnio valstybės išteklių nenaudojimo, atskirų viešosios politikos sričių planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo, efektyvumo didinimo, didesnės viešojo valdymo orientacijos į rezultatus ir viešojo valdymo sprendimų kokybės gerėjimo.

 

Šio prioriteto intervencijomis taip pat buvo siekiama padidinti viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą. Vykdytos projektinės veiklos siekia užsibrėžtų rezultatų – labiau įtraukti visuomenės narius sprendžiant viešuosius reikalus. Pastebima, kad turint didesnę aktyvių, sąmoningų, dirbančių Lietuvos labui visuomenės narių dalį, įsitraukusių į viešųjų reikalų sprendimą asmenų dalis didės, todėl būtina orientuoti tolimesnes priemones į visuomenės narių įtraukimą, pirmiausiai, į jiems artimas ir svarbias veiklas ir tuo pačiu įtraukiant juos į valstybės lygmens viešuosius reikalus. Intervencijomis taip pat siekta pagerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitikimą visuomenės poreikiams. Šių projektinių veiklų poveikis visuomenės nariams ar atskiroms jų grupėms stipriausiai jaučiamas įgyvendinant projektus „arčiausiai“ paslaugos gavėjų. Intervencijomis taip pat prisidėta prie viešojo valdymo skaitmenizavimo, kuris sudaro galimybes toliau plėsti ir elektroninių paslaugų pasiūlą, dėl ko paslaugų gavimas gyventojams tampa patogesnis ir mažina paslaugų gavimo kaštus, o įdiegti paslaugų kokybės standartai padeda užtikrinti geresnę paslaugų kokybę bei skatinti jos augimą.

 

Siekiant gerinti verslo reguliavimo aplinką, intervencijomis sukurtas poveikis visuomenės nariams ar atskiroms jų grupėms jaučiamas tiek tiesiogine prieiga, kuomet visuomenei teikiamos viešosios paslaugos gaunamos greičiau, efektyviau, kokybiškiau, tiek ir netiesiogine prieiga, kuomet mažinama administravimo našta verslo subjektams, skatinamas verslo aplinkos gerinimas. Taip pat, įgyvendintos intervencijos prisideda prie teisingumo sistemos gerinimo: sudarytos prielaidos efektyvinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbą.  

Siekiant gerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje, įgyvendintos intervencijos prisideda prie kompetentingos valstybės tarnybos formavimo, atliepiant šiandienos poreikį stiprinti valstybės tarnybos lankstumą, inovatyvumą, orientaciją į rezultatus ir efektyvią atranką.

 

Pagrindiniai šiame tyrime taikyti metodai apėmė dokumentų, antrinių šaltinių, statistikos ir stebėsenos duomenų, viešai prieinamos informacijos analizę, teorija grįstą vertinimą, anketines apklausas, pusiau struktūruotus interviu, atvejo studijas, intervencijų logikos analizę, statistinę analizę, metaanalizę, ekspertinį vertinimą.

 

Vertinimo rezultatai viešai neskelbiami.

 

Paslaugų sutartis finansuojama ES struktūrinių fondų lėšų ir valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos prioritetą „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir ją vertinti“.