2014–2015 metais italų partneriai CSIL Milano Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (DG REGIO) užsakymu įgyvendino projektą „2020 m. teritorinės darbotvarkės įgyvendinimas praktikoje: sanglaudos politikos efektyvumo ir rezultatyvumo didinimas taikant į vietovę orientuotą požiūrį“, kuriame BGI Consulting dalyvavo kaip Lietuvos ir Baltijos jūros regiono ekspertai.
Į vietovę orientuotas požiūris – ilgalaikė vystymosi strategija, taikoma siekiant pilnai išnaudoti konkrečių vietovių turimą potencialą ir mažinti jose egzistuojančius vystymosi netolygumus. Laikoma, kad, siekiant sėkmingai taikyti šį požiūrį, svarbu atsižvelgti į konkrečios vietovės specifiką ir jos vystyme kliautis vietiniais ištekliais bei pajėgumais, sudėtingas vystymosi problemas spręsti kuriant tarpsektorines viešąsias gėrybes ir paslaugas, taip pat – užtikrinti vertikalų ir horizontalų bendradarbiavimą tarp įvairių suinteresuotų šalių.
2014–2020 metų programavimo periodu, siekiant efektyviau įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ES sanglaudos politikoje raginama taikyti į vietovę orientuotą požiūrį. Nors pastaruoju bent iš dalies remiasi tokie ES sanglaudos politikos instrumentai, kaip Integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP), į vietovę orientuoto požiūrio taikymas vis dar kelia tam tikrų iššūkių, ypač kai kuriose viešosios politikos srityse.
Šios studijos tikslas – pateikti praktinius pavyzdžius, atskleidžiančius į vietovę orientuoto požiūrio taikymo pridėtinę vertę ir iššūkius. Tikimasi, kad studija padės DG REGIO stiprinti sanglaudos politikos teritorinę dimensiją ir tokiu būdu padidinti šios politikos rezultatyvumą bei efektyvumą. Šiuo tikslu iš įvairių ES valstybių narių buvo atrinktas 21 į vietovę orientuoto požiūrio taikymo gerosios praktikos atvejis ir parengtos jų studijos.
BGI Consulting ekspertai parengė 2 atvejo studijas. Pirmojoje buvo analizuojama Zyplių dvaro (Lukšių miestelyje, Šakių raj.) rekonstrukcija, tuo tarpu antrojoje – Baltijos jūros regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos (BALTADAPT) rengimas (Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Švedija, Suomija ir Vokietija). Rengiant minėtas atvejo studijas, buvo taikomi įvairūs tyrimo metodai – interviu, fokusuota grupinė diskusija, vizitas vietoje.
Tyrimo rezultatai, įskaitant parengtas atvejo studijas, 2015 m. gegužės mėn. buvo išpublikuoti ES leidinyje (Zyplių dvaro atvejo studija – 147–155 p., BALTADAPT atvejo studija – 75–83 p.).