Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. rugpjūčio mėn. BGI Consulting atliko Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių įtakos didinant ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir skatinant inovacines ūkio technologijas tyrimą.

 

Atlikto tyrimo tikslas – įvertinti priemonių, prisidedančių prie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – KPP) 2-o prioriteto įgyvendinimo, indėlį siekiant didinti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių gyvybingumą ir konkurencingumą bei skatinti inovacines ūkių technologijas ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvaus ir veiksmingo ES paramos panaudojimo. Siekiant pagrindinio vertinimo tikslo, įgyvendintas pagrindinis vertinimo uždavinys – įvertinti KPP įtaką, siekiant 2-o prioriteto tikslų. Atlikto tyrimo objektą sudarė priemonės tiesiogiai ir netiesiogiai prisidedančios prie 2-o KPP prioriteto įgyvendinimo ir atitinkamai prie ūkių gyvybingumo ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumo didinimo bei inovacinių ūkio technologijų skatinimo 2014–2021 m. laikotarpiu.

 

Tyrimo metu nustatyta,  kad nors 2-o KPP parama sėkmingai prisideda prie paramos gavėjų konkurencingumo situacijos gerinimo, o taip pat mažina Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo rodiklių atotrūkį nuo  ES vidurkio, Lietuvos žemės ūkio sektoriuje  yra sričių, kuriose yra ženkliai atsiliekama nuo ES šalių lyderių ir kurių situacijos gerinimas paskatintų konkurencingumo konvergenciją. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki šiol nėra išnaudojamas bendradarbiavimo srities potencialas. Atlikta analizė parodė, kad nors 2-o KPP prioriteto investicijos ir paskatino bendradarbiavimą paramą gavusiuose ūkiuose, paramos aprėptis buvo ribota, kad būtų sukurtas proveržis viso žemės ūkio sektoriaus lygiu. Lietuvos ūkiai ir toliau išlieka vieni iš mažiausiai besikooperuojančių ūkių Europoje. Ženkliai didesnis ūkių, o ypač smulkių ūkių, bendradarbiavimas leistų sumažinti ekonominės veiklos kaštus, prisidėtų prie tvarumo raidos bei padidintų ūkininkų pridėtinės vertės dalį žemės ūkio produkcijos tiekimo grandinėje.

 

Tyrimo rezultatai rodo, kad nors tvarumo būklė Lietuvos žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai aukšta, ateityje kyla rizika, kad didėjant žemės ūkio našumui ir žemės produkcijos apimtims bus susidurta su gamtinių išteklių pereikvojimu. Atsižvelgiant į tai, yra būtina užtikrinti tvarų ūkininkavimą, kuris būtų kuo neutralesnis gamtai. Prie šio tikslo įgyvendinimo galėtų prisidėti spartesnė inovacijų plėtra žemės ūkiuose bei paramos užtikrinimas technologiniams įrenginiams, kurie užtikrina tvarų ūkininkavimą.

 

Pagrindiniai šiame tyrime taikyti kokybiniai metodai apėmė strateginių dokumentų, antrinių šaltinių, pusiau struktūruotų interviu bei anketinių apklausų medžiagos analizę, taip pat KPP programos ir projektų rezultatyvumo analizę, kontrafaktinio poveikio vertinimą, mikro lygmens duomenų ekstrapoliavimo bei socio-ekonominių rodiklių analizę.

 

Su tyrimo rezultatais galite susipažinti čia