BGI Consulting įgyvendino projektą „Nacionalinės produktyvumo tarybos analitinių gebėjimų stiprinimas“
2021 04 30
2020 m. kovo mėn. – 2021 m. balandžio mėn. BGI Consulting, kartu su partneriais AARC (Airija), bendradarbiaujant su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Europos Komisija, įgyvendino projektą „Nacionalinės produktyvumo tarybos analitinių gebėjimų stiprinimas“. Projektas vykdomas Struktūrinių reformų paramos generalinio direktorato užsakymu.
2019 m. Lietuva buvo viena iš 10 sparčiausiai augančių Europos Sąjungos valstybių ir realusis metinis bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) augimas siekė 3,4 proc. Tačiau mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir esant produktyvių investicijų į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą trūkumui, kilo darbo užmokestis, kuris aplenkė darbo našumo augimą. Dėl šių aplinkybių, Lietuva susiduria su galimybe patekti į „vidutinių pajamų spąstus“ – padėtį, kuri gali pakenkti jos įspūdingo konkurencingumo augimui. Taigi, ilgalaikio produktyvumo ir verslo investicijų didinimas turėtų būti laikomi vienais iš svarbiausių tikslų, leidžiančiais užtikrinti Lietuvos klestėjimą. Siekdamas paremti valdžios institucijas siekiant šių prioritetų ir pasiūlyti vertingų įžvalgų, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamentas įsteigė Nacionalinę produktyvumo tarybą (toliau – LNPT). LNPT misija yra patikimais rodikliais stebėti Lietuvos ekonomikos būklę, prognozuoti reformų poveikį pasirinktiems makroekonomiams rodikliams ir pateikti išsamias rekomendacijas.
Tyrimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos ir metodinės įžvalgos apima paramą LNPT, stiprinant jų gebėjimą formuluoti, plėtoti ir įgyvendinti reformų strategijas bei teikti praktines žinias apie makroekonometrinį modeliavimą, makroekonometriją, statistiką ir metodus, reformos pavertimui į QUEST III modelio šokus. Šioje ataskaitoje pateikiamas iliustratyvus Lietuvos ekonomikos būklės vertinimas, daugiausia dėmesio skiriant produktyvumui ir konkurencingumui, bei trijų Lietuvos struktūrinių reformų, dėl kurių susitarta su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, ex-ante vertinimo rezultatai.
Viena iš struktūrinių reformų, siekiančių pagerinti Lietuvos ekonomiką, yra Lietuvos inovacijų reforma, kurią sudaro vienos agentūros modelio įgyvendinimas ir inovacijų skatinimo fondo kūrimas. Kita reforma, vykdoma LR Vyriausybės, yra Lietuvos eksporto reforma. Ši reforma apima ne tik naujas priemones, skatinančias inovacijas ir naujų produktų kūrimą privačiame sektoriuje, bet ir tradicinės paramos priemones (pavyzdžiui, didelė investicijų dalis bus teikiama negrąžinamų subsidijų forma naujiems įrenginiams įsigyti). Siekdama išnaudoti skaitmeninių priemonių teikiamą potencialą, LR ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo įgyvendinti Lietuvos skaitmenizacijos reformą, susidedančią iš dviejų komponentų – skaitmeninių paslaugų aktyvinimo ir žmogiškųjų išteklių bei pramonės tobulinimo.
Atlikta lyginamoji analizė skirtingų ekonomikos sričių lygiu atskleidžia neišnaudotą potencialą, kurį būtų galima panaudoti siekiant didesnio Lietuvos ekonomikos ir produktyvumo augimo. Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant skatinti didelės pridėtinės vertės informacijos ir komunikacijos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos šakas. Be to, finansinė ir draudimo veikla Lietuvoje yra sąlyginai nedidelė, lyginant su kontrolinės grupės šalimis. Galima teigti, kad verslo plėtrai nėra skiriama pakankamai lėšų – tai gali būti vertinama kaip Lietuvos ekonomikos augimo ribotumas. Į eksportą orientuota gamybos šaka taip pat yra svarbi varomoji jėga visose analizuojamose šalyse, todėl svarbu ją išlaikyti prioritetine.
Vertinimo metu buvo pasitelkti įvairūs duomenų rinkimo ir analizės metodai: dokumentų analizė, antrinių šaltinių analizė, stebėsenos duomenų analizė, viešai prieinamos informacijos analizė, pusiau struktūruoti interviu, makroekonominis modeliavimas, metanalizė, ekspertinis vertinimas. Tyrimo metu suorganizuoti mokymai, skirti makroekonominio modeliavimo, makroekonometrikos ir statistikos klausimais, kurių tikslas – padėti QUEST modelio naudotojams geriau suprasti modelio struktūrą ir jo panaudojimo galimybes viešosios politikos įgyvendinimui.
Tyrimo ataskaita viešai neskelbiama.