2020 m. lapkričio mėn. – 2021 m. birželio mėn. LR finansų ministerijos užsakymu BGI Consulting atliko Investicijų į Integruotus Mokslo, studijų ir verslo centrus (toliau – Slėnius) vertinimo atvejo studiją, numatytą kaip Europos Sąjungos fondų ir kitų investicijų į švietimo ir mokslo infrastruktūrą masto ir poveikio vertinimo dalį.

 

Atvejo studijos metu siekta įvertinti 5 Slėnių – „Saulėtekio“, „Santaros“, „Santakos“, „Nemuno“ ir „Jūrinio“ –  plėtros programų įgyvendinimo rezultatyvumą (įskaitant Slėnių plėtros programose planuotų rodiklių pasiekimą), efektyvumą ir ilgalaikį poveikį bei padėti LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ŠMSM) įgyvendinti Valstybės kontrolės pateiktą rekomendaciją, atsiskaitant už Slėnių plėtros programų įgyvendinimo rezultatus.

 

Šioje atvejo studijoje Slėniai suprantami kaip apimantys tris susijusius elementus – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP), studijas ir žinioms imlų verslą bei jų bendrai naudojamą arba susijusią infrastruktūrą ir tarpusavio sąryšius. Visgi, didžiausias dėmesys buvo skiriamas į MTEP ir verslo, bendradarbiaujančio su Slėniais, infrastruktūrą bei jos įveiklinimą investavusioms priemonėms, o investicijos, nukreiptos išskirtinai į studijų infrastruktūrą ir jos įveiklinimą, nebuvo analizuojamos. Analizės metu investicijos į Slėnius, susijusios su mokslo ir studijų institucijų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo skatinimu, sąlyginai buvo skirstomos į 3 grupes: 1) investicijos į Slėnių infrastruktūrą; 2) investicijos į verslo, bendradarbiaujančio su Slėniais, infrastruktūrą; 3) investicijos į Slėnių infrastruktūros įveiklinimą.

 

Atlikta 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų į Slėnius analizė parodė, kad Slėnių kūrimo ir įveiklinimo procesas daugiausia buvo finansuotas ES struktūrinių fondų lėšomis – pagal 22 ES fondų priemones buvo įgyvendinti 379 projektai, kurių didžioji dalis, skirta Slėnių infrastruktūros kūrimui, buvo užbaigta iki 2016 m. pavasario. Bendros investicijos į Slėnius visu analizuojamu 2007–2020 m. laikotarpiu sudarė 571,77 mln. Eur. Didžioji jų dalis (83 proc.) buvo investuota 2007–2013 m. laikotarpiu, likusi – investuota 2014–2020 m. laikotarpiu. Taip pat didžioji dalis (daugiau nei 80 proc.) lėšų buvo investuota į infrastruktūros plėtrą, apie 12 proc. buvo skirta Slėnių įveiklinimui, o 8 proc. investicijoms į verslo, bendradarbiaujančio su Slėniais, infrastruktūrą. Didžiausia investicijų dalis (apie 211 mln. Eur) teko „Saulėtekio“ slėniui, šiek tiek mažiau (atitinkamai, 143 mln. Eur ir 121 mln. Eur) investicijų buvo skirta „Santaros“ ir „Santakos“ slėniams, mažiausiai (atitinkamai, 55 mln. Eur ir 42 mln. Eur) – investicijų teko „Nemuno“ ir „Jūriniam“ slėniams.

 

Atvejo studijos rezultatai rodo, kad santykinai rezultatyviausiu iš visų Slėnių gali būti laikomas „Saulėtekio“ slėnis, o mažiausiu rezultatyvumu pasižymėjo „Santakos“ ir „Jūrinis“ slėniai. Vertinant investicijų į Slėnius efektyvumą (vieno rezultato vieneto sukūrimo kainą), santykinai didžiausias investicijų efektyvumas matomas „Nemuno“ slėnyje, santykinai mažiausias – „Saulėtekio“ ir „Jūriniame“ slėniuose. Bendrai vertinant investicijų į Slėnius poveikį galima teigti, kad Slėnių kūrimas buvo savalaikis ir svarbus tiek valstybės, tiek pačių mokslininkų ir (ar) tyrėjų, tiek verslo įmonių atžvilgiu, sudaręs pamatines sąlygas ir suteikęs impulsą intensyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

 

Visgi, mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityje matomi ir tam tikri skirtumai tarp Slėnių. „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniai pasižymi intensyvesniu bendradarbiavimu su verslu, iš dalies nulemtu gana didelio lazerių ir biotechnologijų srityse besikuriančių naujų žinioms imlių verslų skaičiaus. Tuo tarpu „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai daugiau atliepia MTEP grįstas inovacijas diegiančios tradicinės pramonės poreikius, su šiais Slėniais bendradarbiaujančios įmonės labiau kliaunasi ES struktūrinių fondų priemonių finansavimu. Galiausiai, „Jūriniame“ slėnyje bendradarbiavimas daugiausia vyksta su keletu ilgalaikių partnerių, naujos žinioms imlios įmonės kuriasi itin retai.

 

Vertinimo metu buvo pasitelkti įvairūs duomenų rinkimo ir analizės metodai: dokumentų, antrinių šaltinių, statistikos ir stebėsenos duomenų, viešai prieinamos informacijos analizė, anketinės apklausos, pusiau struktūruoti interviu, sąnaudų efektyvumo analizė ir ekspertinis vertinimas.

 

Slėnių vertinimo ataskaita prieinama čia.