2020 m. lapkričio mėn. – 2021 m. rugpjūčio mėn. LR finansų ministerijos užsakymu BGI Consulting atliko Europos Sąjungos fondų ir kitų investicijų į švietimo ir mokslo infrastruktūrą masto ir poveikio vertinimą.

 

Nuo 2004 m. švietimo ir mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) infrastruktūros plėtros ir (ar) atnaujinimo projektams skirta daugiau nei 2,5 mlrd. Eur, iš kurių daugiau nei 1,7 mlrd. Eur sudarė Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos. Įgyvendintų infrastruktūrinių projektų metu lėšos investuotos į trijų tipų infrastruktūrą – pastatus ir patalpas (statybą, rekonstrukciją ar remontą), fizinę įrangą (įrenginius, baldus, kitas materialias priemones) ir IT įrangą (kompiuterinę techniką ir programinę įrangą).

 

2004–2020 m. laikotarpiu į švietimo infrastruktūrą buvo investuota 1,4 mlrd. Eur. Daugiausiai lėšų (apie 634 mln. Eur) skirta bendrojo ugdymo infrastruktūrai, beveik triskart mažiau (atitinkamai, virš 231 mln. Eur ir 234 mln. Eur) – profesinio mokymo ir aukštojo mokslo (tik studijoms skirtai) infrastruktūrai. Ikimokykliniam ugdymui teko apie 115 mln. Eur. Santykinai mažiausiai investicijų (atitinkamai, apie 42 mln. Eur ir 11 mln. Eur) buvo skirta neformaliajam vaikų švietimui ir suaugusiųjų švietimui. Apie 156 mln. Eur vertės investicijos skirtos mišriai (daugiau nei vieną švietimo lygmenį apimančiai) infrastruktūrai. Investicijos į beveik visų švietimo lygmenų infrastruktūrą daugiausiai buvo finansuotos ES fondų lėšomis.

 

Analizuojamo laikotarpio investicijos į MTEPI infrastruktūrą susidėjo iš dviejų kategorijų investicijų – investicijų tik į MTEPI infrastruktūrą bei investicijų į kompleksinę universitetų (tiek studijų, tiek MTEPI skirtą) infrastruktūrą. 2004–2020 m.  laikotarpiu abiejų kategorijų investicijos į MTEPI infrastruktūrą bendrai sudarė kiek daugiau nei 1 mlrd. Eur. Daugiausiai investicijų (apie 651 mln. Eur) buvo skirta universitetų MTEPI infrastruktūrai, beveik triskart mažiau (apie 231 mln. Eur) – MTEPI infrastruktūrai privačiame sektoriuje. Santykinai mažiausiai investicijų (apie 93 mln. Eur) į infrastruktūrą teko mokslinių tyrimų institutams. Į kitų MTEPI subjektų (klasterių, asociacijų, verslo inkubatorių, laisvųjų ekonominių zonų operatorių ir pan.) infrastruktūrą buvo investuota apie 155 mln. Eur.

 

Vertinimo metu nustatyta, jog nuo 2007 m. santykinai daugiausiai švietimo infrastruktūrai skirtų lėšų teko pastatams ir patalpoms, kiek mažiau – fizinei įrangai, MTEPI srityje daugiau lėšų skirta fizinei įrangai įsigyti, kiek mažiau – pastatų ir patalpų atnaujinimui. Santykinai mažiausiai lėšų skirta IT infrastruktūros švietime ir MTEPI plėtrai ar atnaujinimui. 2007–2020 m. laikotarpiu į IT infrastruktūrą investuota apie 124 mln. Eur. Daugiau nei pusė šių lėšų (65 mln. Eur) teko švietimo sričiai, likusi dalis (59 mln. Eur) – MTEPI. Daugiausiai investicijų į IT infrastruktūrą švietime skirta bendrajam ugdymui, kiek mažiau – profesiniam mokymui ir studijoms. Santykinai mažiausiai investicijų IT įrangai skirta ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo srityse. MTEPI srityje daugiausiai investicijų IT infrastruktūros plėtrai ar atnaujinimui teko universitetams, kiek mažiau – verslo subjektams.

 

Vertinimo rezultatai rodo, kad ES fondų investicijos, skirtos švietimo ir MTEPI infrastruktūrai (įskaitant IT infrastruktūrą), reikšmingai prisidėjo prie skirtingų švietimo lygmenų materialinės bazės plėtros ir švietimo programų materialinių sąlygų gerinimo. Šiomis investicijomis užtikrinta įvairių švietimo lygmenų infrastruktūros atitiktis šiuolaikiniams standartams ir padidinta IT integracija į mokymo(si) ir studijų procesą, todėl, atitinkamai, sukurtos prielaidos švietimo programų įgyvendinimo įvairovės didinimui ir kokybės gerinimui. Vis dėlto, teigiamą investicijų poveikį kai kuriais atvejais riboja neigiamų demografinių tendencijų, išteklių trūkumo ir kitų veiksnių sąlygotas nepakankamai efektyvus investicijomis atnaujintos infrastruktūros panaudojimas. Dėl nepakankamo investicijų kompleksiškumo investuojant į pastatus ir patalpas bei investicijų fragmentiškumo aprūpinant švietimo įstaigas fizine ir IT įranga, ES fondų investicijos tik iš dalies prisidėjo prie skirtingų švietimo lygmenų prieinamumo didinimo. Nepaisant to, jog investicijos į MTEPI infrastruktūrą svariai prisidėjo prie ekonomikos konkurencingumo didinimo ir žinių visuomenės kūrimo, šių investicijų potencialas vis dar nėra ligi galo išnaudotas dėl įsisenėjusių Lietuvos MTEPI sistemos problemų – santykinai mažo MTEPI veiklą vykdančių privačių verslo subjektų skaičiaus Lietuvoje, paskatų mokslo ir studijų institucijoms proaktyviai ieškoti verslo partnerių ir vykdyti bendrus mokslo-verslo projektus stokos bei nepakankamų žmogiškųjų išteklių.

 

Vertinimo metu buvo pasitelkti įvairūs duomenų rinkimo ir analizės metodai: dokumentų, antrinių šaltinių, statistikos ir stebėsenos duomenų, viešai prieinamos informacijos analizė, anketinės apklausos, pusiau struktūruoti interviu, sąnaudų efektyvumo analizė, intervencijų logikos analizė, statistinė analizė, metaanalizė, ekspertinis vertinimas, atvejo studija.

 

Vertinimo ataskaita prieinama čia.