2020 m. gegužės mėn. – gruodžio mėn. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, LR Vyriausybės kanceliarijos ir LR finansų ministerijos užsakymu BGI Consulting įgyvendino sutartį dėl valstybės biudžeto išlaidų peržiūros.

 

LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame 2017 m. kovo 13 d., buvo numatyta strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, kurios tikslas ilguoju laikotarpiu – sukurti patikimesnę ir kokybiškesnę vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir programų valdymo sistemą, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą. Atsižvelgiant į pertvarkoje iškeltą tikslą, 2019 m. buvo parengta biudžeto išlaidų peržiūros metodika ir atliktos trys pilotinės išlaidų peržiūros trijose viešosios politikos srityse – socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir švietimo.

 

Siekiant stiprinti 2019 m. atliekant pilotines išlaidų peržiūras pradėjusias formuotis viešojo sektoriaus tarnautojų išlaidų peržiūros atlikimo kompetencijas ir toliau sistemiškai diegti nuoseklią biudžeto išlaidų peržiūrų atlikimo praktiką, 2020 m. buvo numatyta atlikti dar dviejų objektų išlaidų peržiūras. Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio aktualijas, pasirinkti šie išlaidų peržiūrų objektai – profesinio mokymo įstaigų (toliau – PMĮ) (įskaitant darbo rinkos mokymo centrus) išlaidos pagrindinės veiklos sąnaudos ir Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT) išlaidos aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonėms.

 

PMĮ išlaidų peržiūros objektas – 61 PMĮ, kurių steigėjas ar dalininkas yra LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pagrindinės veiklos sąnaudos. Atlikus PMĮ išlaidų peržiūrą buvo įvertintas kiekvienos analizuotos PMĮ santykinis efektyvumas, įvardintos svarbiausios PMĮ santykinio efektyvumo ir neefektyvumo priežastys, išskirtos ir įvardintos santykinai sėkmingiausiai ir mažiausiai sėkmingai (išlaidų efektyvumo ir pasiekiamos profesinio mokymo (PM) kokybės požiūriu) veikiančios PMĮ, nustatytas egzistuojantis PMĮ išlaidų pagrindinės veiklos sąnaudoms sutaupymų potencialas ir įvardintas konkretus galimų sutaupymų dydis tiek visos PM sistemos, tiek atskirų analizuotų PMĮ mastu. Taip pat identifikuota, jog atsižvelgiant COVID-19 pandemiją ir pasikeitusį ekonominį kontekstą, PMĮ tinklo pertvarka turi būti įgyvendinama dar sparčiau, užtikrinant, kad LR Vyriausybės pandemijos padariniams suvaldyti skiriamos lėšos, kurios pasieks PM sistemą, būtų panaudojamos efektyviai ir tikslingai.

 

Vertinant UT išlaidų ADRP priemonėms peržiūros rezultatus, nustatyta, kad įprastiniai išlaidų peržiūros metodai, tokie kaip duomenų apgaubties analizė ar lyginamoji, statistinių duomenų analizė, kuriais siekiama identifikuoti mažiau efektyviai veikiančius tos pačios paslaugos teikėjus, buvo netinkami UT išlaidų ADRP priemonėms peržiūrai atlikti. Dėl šios priežasties analizei pasirinkta alternatyvi analizės prieiga, apimanti poveikio mikro lygmeniu vertinimo ir išlaidų peržiūros elementus. Atliktos analizės pagrindu galima išskirti santykinai brangiausias ar pigiausias ir santykinai didžiausiu ar mažiausiu buvusių dalyvių integracijos į darbo rinką mastu pasižyminčias ADRP priemones, tačiau negalima daryti išvadų apie analizuojamų priemonių efektyvumą, kadangi šios priemonės (net priklausančios tam pačiam santykinai panašiausių priemonių tipui) tarpusavyje reikšmingai skiriasi savo parametrais (tikslu, tikslinėmis grupėmis, įgyvendinimo trukme, tiesioginių išlaidų kategorijomis ir kt.).

 

Išlaidų peržiūros metu buvo pasitelkti įvairūs duomenų rinkimo ir analizės metodai: dokumentų analizė, antrinių šaltinių analizė, stebėsenos duomenų analizė, viešai prieinamos informacijos analizė, pusiau struktūruoti interviu su UT specialistais (4) ir PMĮ vadovais (23)  bei ekspertinis vertinimas.