2019 m. spalio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu BGI Consulting atliko Natura 2000 tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studiją.
Natura 2000 yra vientisas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas, skirtas sudaryti sąlygas išsaugoti, o, kur reikia, ir iki palankios apsaugos būklės atstatyti natūralių buveinių tipus ir įvairių rūšių buveines jų natūralioje paplitimo teritorijoje. Siekiant užtikrinti tinkamą į Natura 2000 tinklą įtrauktų teritorijų apsaugą, šiose teritorijose taikomi tam tikri ūkinės veiklos apribojimai, o Natura 2000 teritorijose esančių žemės ir miško naudmenų savininkai turi įpareigojimus ir aktyviais veiksmais prisidėti prie tinkamos teritorijų apsaugos būklės palaikymo.
Natura 2000 ekologinis tinklas sukuria įvairialypes tiesiogines ir netiesiogines socio–ekonomines naudas tiek vietos gyventojams, tiek verslams, o taip pat ir visuomenei plačiąja prasme. Pastebima, kad šios naudos daugeliu atvejų atsveria ir pranoksta tam tikrų ribojimų ūkinei veiklai Natura 2000 teritorijose sąlygojamus nuostolius. Todėl, siekiant įvertinti būtent Lietuvoje pasireiškiančių Natura 2000 tinklo teritorijų sąnaudų ir naudų balansą, buvo nuspręsta atlikti šią „Natura 2000 tinklo socio–ekonominės naudos vertinimo studiją“ (čia ir toliau – Studiją). Atliekant Studiją buvo siekiama sukurti Lietuvos kontekstui pritaikytą Natura 2000 teritorijų sukuriamų naudų ir jų palaikymui reikalingų sąnaudų vertinimo metodiką, apibrėžiančią Lietuvos kontekstui aktualius, Natura 2000 teritorijų sukuriamas naudas ir sąnaudas atspindinčius, rodiklius, jų duomenų šaltinius ir vertinimo būdus, kuri galėtų būti panaudota ir ateityje, siekiant pakartotinai įvertinti Lietuvos Natura 2000 teritorijų sukuriamas naudas ir jų palaikymui būtinas sąnaudas. Naudojantis parengta metodika, Studijos rengimo metu taip pat buvo įvertinta šiuo metu Lietuvos Natura 2000 teritorijų sukuriama grynoji metinė nauda (eliminavus Natura 2000 teritorijų palaikymui reikalingas sąnaudas).
Rengiant Studiją buvo remiamasi ekosisteminių paslaugų teorine prieiga, ją derinant su bendros ekonominės vertės modeliu. Derinant šias teorines koncepcijas buvo teigiama, jog Lietuvoje egzistuojančios Natura 2000 teritorijos sukuria tam tikras ekosistemines paslaugas, tačiau šios ekosisteminės paslaugos socio–ekonominę vertę visuomenei sukuria tik tada, kai yra tiesiogiai (vartojamoji vertė) arba netiesiogiai (nevartojamoji vertė) vartojamos visuomenės. Ekosisteminių paslaugų palaikymui ir pritaikymui visuomenės vartojimo poreikiams reikalingos sąnaudos buvo laikomos atsipindinčiomis Natura 2000 teritorijų palaikymo sąnaudas.
Gauti Studijos rezultatai rodo, kad bendra Natura 2000 teritorijų socio–ekonominė nauda (prieš sąnaudų eliminavimą) yra lygi 193 mln. Eur ir 2,18 karto viršija dėl Natura 2000 tinklo egzistavimo patiriamas socio–ekonomines sąnaudas. O grynoji Natura 2000 teritorijų sukuriama nauda (iš bendros naudos eliminavus bendras sąnaudas) yra lygi 105 mln. Eur. Taip pat nustatyta, kad daugiausia metinės Natura 2000 teritorijų naudos sukuria nevartojamoji Natura 2000 teritorijų vertė.
Vertinimo metu, be kitų metodų, buvo atlikta pirminių ir antrinių šaltinių analizė, statistinių duomenų analizė, pusiau struktūruoti interviu, atrinktų saugomų teritorijų lankytojų, parko ženklą turinčių produkcijos gamintojų ir paslaugų teikėjų, saugomų teritorijų direkcijų ir direkcijų vadovų anketinės apklausos (5), reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, sąnaudų–naudų analizė.
Su atlikta vertinimo ataskaita galite susipažinti
čia.