2019 m. spalio mėn. – 2020 m. sausio mėn. LR energetikos ministerijos užsakymu BGI Consulting atliko Lietuvos integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane planuojamos politikos ir priemonių poveikio makroekonomikai, įgūdžiams ir socialiniam aspektui vertinimą.

 

Remiantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, Lietuva iki 2019 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo parengti ir Europos Komisijai (EK) pateikti Lietuvos integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (toliau – Planą). Pastarasis apima informaciją apie Lietuvos patvirtintus politikos tikslus, patvirtintas ir planuojamas politikos priemones, kurios atitinka Lietuvos įsipareigojimus prisidėti prie 2030 metų ES tikslų (atsinaujinančių energijos išteklių, energijos efektyvumo didinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, kt.) pasiekimo. Tokiu būdu Lietuva įsipareigoja prisidėti prie 2030 m. ES klimato ir energetikos bei ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo.

Plano priemonės sugrupuotos pagal viešosios politikos sritis, kuriose numatomos intervencijos:

• Atsinaujinantys energijos ištekliai;
• Energetinis efektyvumas;
• Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane numatytos politikos priemonės mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo sektoriuje;;
• Žemės ūkis;
• Pramonė ir pramonės procesai;
• Atliekų tvarkymas;
• Transportas;
• Prisitaikymas prie klimato kaitos įvairiose viešosios politikos srityse (žemės ūkis, transportas ir infrastruktūra, visuomenės sveikata, miškų ūkis, vandens ir nuotekų ūkis ir t. t.).

Plane iškeltiems politikos tikslams ir rodikliams pasiekti numatoma pritraukti apie 14,1 mlrd. Eur viešųjų bei privačių lėšų. Pusę (apie 7 mlrd. Eur) reikalingo finansavimo planuojama pritraukti iš ES struktūrinių fondų bei kitų išorinių šaltinių, o likusią dalį turėtų sudaryti nacionalinės viešosios (beveik 3 mlrd. Eur) ir privačios (virš 4 mlrd. Eur) lėšos. Finansavimą numatoma skirti infrastruktūrai, žmogiškiesiems ištekliams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bazės plėtrai bei einamosioms išlaidoms dengti.

Vertinimo metu naudoti įvairūs metodai – taikytas teorija grįstas vertinimas, atlikta mokslinės literatūros, teisės aktų ir projektų įgyvendinimo stebėsenos duomenų analizė, 20 ekspertinių interviu su šakinių ministerijų, poministerinių įstaigų atstovais, atliktas ekonominis modeliavimas. Valstybės intervencijų makroekonominio poveikio vertinimo tikslais BGI Consulting naudojo HERMIN makroekonominį modelį – vieną iš trijų geriausiai Europoje žinomų modelių (greta QUEST ir ECOMOD modelių).

 

Pasitelkus makroekonominį modeliavimą buvo įvertintas Plano priemonių poveikis makroekonomikai ir socialiniam aspektui. Atliekant Plano priemonių poveikio makroekonomikai vertinimą buvo modeliuojami du scenarijai: bazinis scenarijus (kurį apima Plane pateiktos esamos politikos ir priemonių taikymas) ir scenarijus su planuojamos politikos priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Plano įgyvendinimas, reikalaujantis apie 10 mlrd. Eur viešųjų lėšų (iš nacionalinių, ES struktūrinių fondų ir kitų išorinių viršnacionalinių šaltinių), ženkliai didintų valstybės skolą, todėl scenarijuje su planuojamos politikos priemonėmis yra modeliuojamas reikalingo finansavimo pritraukimas skolinantis. Plano priemonių poveikio makroekonominiams rodikliams vertinimas apima 20 metų laikotarpį. Vertinimo rezultatai atskleidžia priemonių poveikį skirtingais laikotarpiais – Plano įgyvendinimo metu (2020–2030 m.) ir po Plano įgyvendinimo (2031–2040 m.).

 

Galutinė vertinimo ataskaita pateikiama čia.