BGI Consulting ekonomistai atlieka Naudojamų Lietuvos dvarų sodybų ekonominio efektyvumo ir kitų dvarų pritaikymo naujam panaudojimui ekonominių galimybių tyrimą. Analizuojamas dvarų tvarkybos ir pritaikymo finansavimas biudžeto, savivaldybių, privačių savininkų ir ES lėšomis. Tyrime taip pat atliekamas dvarų pritaikymo panaudojimui socialinis ir ekonominis vertinimas.
Lyginant investicijų į dvarų tvarkybos ir pritaikymo naudojimui apimtis, didžiausia lėšų dalis pastaraisiais metais buvo skirta iš ES fondų. Taip pat gana žymus privačių lėšų indėlis, ypač įvertinant tai, kad keletas dvarų buvo visiškai atkurti vien privačių investuotojų. Lėšos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal specialias programas (neįtraukiant ES lėšomis remiamų projektų kofinansavimo) sudarė santykinai nedidelę visų investicijų į dvarus dalį.
ES finansinės paramos investicijos yra labai reikšmingos visai dvarų plėtros sistemai. Nuostatos, įtvirtintos ES paramos panaudojimą reglamentuojančiuose dokumentuose, nemaža dalimi formuoja bendrą Lietuvos dvarų panaudojimo tendenciją. Todėl formuluojant šiuos dokumentus svarbu pasirinkti dvarų plėtojimo kryptis, atitinkančias kultūrinę, socialinę ir ekonominę šalies raidą ir jos esminius principus. Tikslingas 2007 – 2013 ES finansinės paramos panaudojimas sudarytų galimybes iš esmės pagerinti esamą dvarų būklę ir išplėtoti veiklas juose.
Atsižvelgiant į dvaro (objekto) specifiką, ypač viešiesiems subjektams, racionalu vykdyti ir tiesiogiai pajamų negeneruojančias veiklas, užtikrinančias viešųjų poreikių tenkinimą ir, labai svarbu, dvarų gyvybingumą (bibliotekos, kultūros namai, muziejai ir pan.). Dvarai, kuriose vykdoma veikla užtikrina regiono ar konkrečios vietovės bendruomenės poreikių tenkinimą, neretai yra ne mažiau efektyvūs ekonominiu ir socialiniu aspektu. Taip pat dvaro pritaikymas viešųjų poreikių tenkinimui gali padėti spręsti bendruomenei aktualius socialinius klausimus (laisvalaikio praleidimo, užimtumo, švietimo ir pan.).
Tyrimo užsakovas – LR Kultūros ministerija