BGI Consulting LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliko smurto prieš moteris šeimoje tyrimą, kurio metu išanalizuotas reiškinio paplitimas pagal įvairias smurto formas, aukos ir smurtautojo tarpusavio ryšį, įvertinta smurto šeimoje aukų būklė.
Pagrindinis analizės duomenų šaltinis – tyrimo metu atlikta 18 – 74 metų amžiaus Lietuvoje gyvenančių moterų apklausa. Jos metu 2008 m. spalio mėn. buvo apklausta 1000 moterų.
Didelis dėmesys buvo skirtas smurto prieš moteris tyrimų specifikai užsienio šalyse, turinčiose ilgametę tokio pobūdžio tyrimų patirtį (Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje ir kt.). Tyrimo sritis yra specifiška ir jautri, todėl užsienio patirties analizė buvo itin svarbi sudarant klausimyną, pagal kurį buvo atliekamas interviu su respondentėmis. Pastebėtina, jog nemaža dalis apklausos metu gautų rezultatų atitinka būtent šiose valstybėse nustatytas tendencijas.
Apklausos rezultatai atskleidė, jog pastaraisiais metais Lietuvoje smurtą šeimoje nuolat patiria 15 procentų ištekėjusių moterų. Beveik 2/3 jų tą patį smurtinį elgesį šeimoje patiria kiekvieną mėnesį ir dažniau. Tačiau tik mažiau kaip pusė šių moterų mano, kad jų patiriami prievartinio pobūdžio veiksmai šeimoje yra smurtas. Tam tikrų prievartinio elgesio (ypač psichologinio pobūdžio) formų daugelis apklaustųjų apskritai nelaiko smurtu. Tai rodo, jog šalyje egzistuoja tam tikra „smurto tolerancijos“ kultūra.
Tyrimo rezultatai atskleidė priklausomybę tarp moters patiriamo smurto šeimoje ir jos bei jos sutuoktinio/partnerio patirties jų tėvų šeimose. Gauti duomenys rodo, kad vyrai, kurie vaikystėje matė kaip jų tėvas smurtauja prieš motiną, 3 kartus dažniau smurtauja savo santuokinėse šeimose, o moterys, kurios vaikystėje matė tėvo smurtą prieš motiną, suaugusios 2 kartus dažniau tampa smurto aukomis savo šeimose. Šios tendencijos rodo, jog smurtas šeimoje daro neigiamą poveikį ne tik tiesiogiai aukai, bet ir kitiems šeimos nariams.
Smurto suvokimo bei "perimamumo" reiškiniai Lietuvoje analizuoti pirmą kartą. Naudota metodologija leidžia nustatyti šiuo metu smurtą patiriančių moterų skaičių. Tai suteikia galimybę ateityje, atliekant panašaus pobūdžio tyrimus, reguliariai vertinti smurto paplitimo pokyčius. Tokiu būdu siekiama pagerinti socialinės politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumą, atskleidžiant svarbiausias problemas ir jų paplitimo mastą bei jo kitimo tendencijas.