BGI Consulting Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė studiją, kuria bus vadovaujamasi rengiant Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapį pagal ūkio sektorius 2011 – 2016 m. bei toliau sprendžiant, kaip turi būti formuojamos viešosios politikos nuostatos dėl specialistų ir kompetencijų poreikio prognozavimo ir poreikio tenkinimo.
Studijoje išanalizuotos 2006 – 2010 m. atliktos darbo rinkos ir švietimo sistemos prognostinės studijos (iš viso 17 studijų). Apibendrinant gautas išvadas, galima pažymėti, kad studijos per mažai orientuotos į sprendimų paramos funkciją. Jų rezultatai nepakankamai nuoseklūs, neretai turi per didelį abstrakcijos lygį, nėra pakankamai aiškiai orientuoti į užsakovo, tikslinės grupės ir visuomenės poreikius.
Studijoje analizuojami pastaruoju metu Lietuvoje atliktuose tyrimuose ir užsienio valstybėse taikyti prognozavimo metodai. Darytina išvada, kad skirtingų prognozavimo metodų (ekonometrinis modeliavimas, darbdavių apklausa, ekspertinės nuomonės ir kt.) tarpusavio derinimas leidžia sumažinti atskirų metodų trūkumus ir pasinaudoti metodų privalumais. Siekiant didesnio prognozių rezultatų patikimumo būtina naudoti keletą prognozavimo metodų ir duomenų šaltinių.
Rekomenduojama nuosekli ir instituciškai koordinuojama Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio parengimo sistema, kuomet vieno etapo rezultatai panaudojami sekančiuose etapuose:
(1) makroekonominių rodiklių prognozė, atspindinti galimą ūkio raidą, ir bendro užimtųjų skaičiaus prognozė;
(2) užimtųjų skaičiaus pasiskirstymo tarp ūkio sektorių prognozė;
(3) darbo rinkos paklausos prognozė pagal profesijų grupes ir kitus kriterijus;
(4) darbo rinkos pasiūlos retrospektyvinė analizė ir prognozė;
(5) darbo rinkos paklausos ir pasiūlos derinimas nustatant „grynąją“ darbo rinkos paklausą;
(6) kokybinių darbo rinkos pasiūlos/paklausos parametrų analizė ir prognozavimas pagal sektorius, profesijų grupes ir/ar išsilavinimą (kvalifikacijų ir kompetencijų).
Siekiant parengti kompleksinį specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapį, būtina sąlyga yra nuosekliai įgyvendinti visus Prognozavimo sistemos žingsnius, o kiekviename žingsnyje gautą rezultatą tiesiogiai taikyti tolimesnių Prognozavimo sistemos etapų realizavimui.
Prognozių rezultatai sprendimų priėmimo procese turi būti derinami su kitais šaltiniais ir mąstymo būdais. Naudojant prognozes svarbu suprasti, kad prognozių rezultatai nėra deterministiniai, o yra galimas/tikėtinas ateities scenarijus.
Studijos užsakovas – LR švietimo ir mokslo ministerija.