Tiriamoji (paramą gavę individai, P) ir kontrolinė (negavę paramos individai; N) grupės (į grupes atrinkti individai apjuosti apskritimais)
Kaip siūloma Europos Komisijos metodologiniuose dokumentuose, įprastai kontrafaktinio poveikio vertinimo metodai apima dvigubo skirtumo analizę, atsitiktinę subjektų atranką, panašiausių atvejų analizę ir instrumentinių kintamųjų analizę. Taip pat gali būti panaudotas metodų derinys, pavyzdžiui, tiriamosios ir kontrolinės grupių sudarymui gali būti panaudota panašiausių atvejų analizė, o intervencijos poveikio įvertimui – dvigubo skirtumo analizė / dvigubo skirtumo regresija.
Pavyzdžiui, BGI Consulting, vertindama ES struktūrinės paramos poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui (užsakovas – LR ūkio ministerija), nustatė, kad paramos priemonės „Naujos galimybės“ tiriamosios ir kontrolinės grupės darbuotojų skaičiaus kaita 2007–2009 m. laikotarpiu (t. y. iki intervencijos pradžios) buvo labai panaši, o skirtumai išryškėjo projektų veiklų įgyvendinimo metais. Tokie duomenys patvirtino dvigubo skirtumo analizės tinkamumą intervencijos poveikiui vertinti.
Priemonės „Naujos galimybės“ tiriamosios ir kontrolinės grupių vidutinio darbuotojų skaičiaus dinamika
Dvigubo skirtumo analizės logika
Yi,t = a + b1*Ti + b2*Pt + b3*Ti*Pt + ԑi,t
kur:
Yi,t yra i asmens rezultatas (pvz., asmens dirbtų dienų skaičius / darbo turėjimo bent tam tikrą dienų skaičių per metus faktas (1 arba 0) / asmens pajamos) laikotarpiu t;
ԑi,t yra regresijos paklaida;
Tokio regresijos modelio sudarymui naudojami ekonometriniai paketai, pavyzdžiui, nemokama R programa (https://www.r-project.org/).