Daugiakriterinė analizė

BGI Consulting atlikdama viešosios politikos subjektų valdymo ir įgyvendinimo sistemų vertinimą naudoja daugiakriterinės analizės metodų visumą. Taikant daugiakriterinę analizę institucijų valdymo sistemos veikimas nagrinėjamas kompleksiškai, t. y. atsižvelgiant į visus valdymo ir administravimo sistemos institucijų lygius, viešosios politikos ciklo etapus bei valdymo ir administravimo sistemos veiklos kokybę apibrėžiančius kriterijus. Pavyzdžiui, valdymo ir administravimo sistemos veikimo kokybės vertinimui galima išskirti keletą kriterijų. Tinkamumo kriterijus valdymo ir administravimo sistemos analizėje apibrėžia viešosios politikos programų įgyvendinimo sistemos, taisyklių ir procesų vidinių ir išorinių reikalavimų atitikimą. Efektyvumo kriterijus išreiškia sistemos, procesų ar išteklių visumos gebėjimą pasiekti iškeltus operatyvinius ir strateginius tikslus. Skaidrumo kriterijus atspindi sistemos, procesų ir kitų viešosios politikos programų aspektų aiškumą ar nedviprasmiškumą.

 

Pavyzdžiui, nagrinėjant valdymo ir įgyvendinimo sistemos efektyvumą, išskirtinis dėmesys skiriamas jį lemiančių determinantų identifikavimui ir analizei. BGI Consulting ekspertai, atlikdami valdymo sistemų daugiakriterinę analizę, remiasi ES valdymo ir įgyvendinimo sistemų vertinimo metodologija ir gerąja tyrimų patirtimi. Europos Komisijos užsakymu atlikti atskirų ES valstybių narių valdymo ir įgyvendinimo (administravimo) sistemų tyrimai (EPRC, METIS, University of Strathclyde, BGI Consulting ir kt.), vertinimai bei akademinė literatūra efektyviomis viešosios politikos valdymo ir administravimo sistemomis laiko tas sistemas, kurios sugeba įgyvendinti joms iškeltą tikslą, laikantis reguliacinių, strateginių ir finansinių reikalavimų tiek bendrai, tiek kiekviename programų valdymo ir įgyvendinimo etape, pradedant Programos parengimu ir baigiant atsiskaitymu. Iš praktinės pusės tai reiškia, kad tinkamam ir efektyviam programų visų etapų įgyvendinimui būtina užtikrinti esminius reikalingus veiksnius. Literatūroje ir valdymo sistemų tyrimuose šie veiksniai apima tris kertinius elementus – struktūras, žmogiškuosius išteklius, administravimo įrankius ir procedūras. Šioje analizėje, atitinkamai, struktūroms priskiriami tokie vertinime analizuojami veiksniai, kaip (1) institucinė sistema, numatanti konkrečias atsakomybes ir funkcijas, (2) partnerystės principo taikymas ir tinkamas suinteresuotų pusių valdymas, (3) tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Žmogiškiesiems ištekliams priskiriami tokie vertinime analizuojami veiksniai, kaip (4) žmogiškųjų išteklių pakankamumas kiekybine prasme (darbuotojų skaičius) ir (5) žmogiškųjų išteklių pakankamumas kokybine prasme (darbuotojų kompetencija ir administraciniai gebėjimai). Administravimo įrankiams ir procedūroms priskiriami šie vertinime analizuojami veiksniai – (6) išorinė ekspertizė bei techninė pagalba, (7) aiškios ir kokybiškos procedūros bei (8) administraciniai ištekliai (IT instrumentai, logistika ir pan.).

 

Laikytina, kad, užtikrinus visų šių veiksnių aukštus kokybinius ir pakankamus kiekybinius požymius bei jų tvarumą laike, valdymo ir įgyvendinimo sistema yra efektyvi ir kokybiška. Analizė, atskleidžianti veiksnių pakankamumo skirtumus skirtinguose viešosios politikos etapuose ir / ar tarp atskirų valdymo ir administravimo sistemos dalyvių ir / ar tarp pačių veiksnių, gali suteikti reikalingos informacijos dėl sistemos tobulinimo, esamų ar galimų problemų sprendimo ir bendrojo Programos valdymo ir administravimo efektyvumo didinimo.

 

Viešosios politikos programų valdymo ir administravimo sistemų vertinimas grindžiamas įvairiais empiriniais duomenų šaltiniais, tarp jų skirtingų sistemos dalyvių bei paramos gavėjų nuomone, išsakyta apklausų ir interviu metu, ekspertiniu vertinimu ir kt.